View this post on Instagram

A post shared by Žodžių Mišrainė (@zodziu_misraine)

Interviu su Talk like Antanas

Djamila: Labas visiems! Šiandien aš darau vaizdo įrašą ne viena, bet su svečiu, ir esu su Antanu. Labas, Antanai!

Antanas: Labas, Djamila.

Djamila: Ar tu gali prisistatyti visiems, kurie tavęs nepažįsta?

Antanas: Sveiki, aš esu Antanas ir aš mokau lietuvių kalbos užsieniečius jau beveik aštuonerius metus. Trumpai tiek.

Djamila: Gerai, nu, pradėkime su pirmu klausimu: manau, kad dauguma žmonių Instagram‘e, kurie mokosi lietuvių kalbos, žino, kas tu esi, bet gal jie nežino visko, ką tu siūlai. Manau, kad taip pat esi aktyvus keliose platformose. Ar tu gali išsamiau paaiškinti, ką tu kur darai?

Antanas: Taip, tai dabar mano didžiausias projektas yra Patreon platforma, kurioje kuriu podcast‘us visiems, kurie nori autentiško lietuviško turinio – audio turinio – su tekstu ir stengiuosi padaryti vieną podcast‘ą per savaitę, ir jau esu sukūręs daugiau negu septyniasdešimt podcast‘ų. Tai čia yra mano pagrindinis projektas. Taip pat esu aktyvus Instagram‘e. Ten keliu dažniausiai arba trumpus video arba paveiksliukus ir Instagram stories. Facebook‘as yra panašus Instagram‘ą. Ten skelbiu naujienas ir savo pamąstymus. Ir YouTube platformoje keliu vaizdo pamokas ir tuos pačius podcast‘us.

Djamila: Skamba labai įdomiai. Antras mano klausimas bus: tu kalbi keliomis kalbomis. Ar tai tau, kaip lietuvių mokytojui, padeda?

Antanas: Taip. Jeigu žmogaus gimtoji kalba yra ta, kurią aš moku, tai kartais galiu paaiškinti jo gimtąja kalba arba pateikti pavyzdį. Ir taip yra lengviau suprasti žmogui tam tikrą temą. Tai taip, tikrai, man užsienio kalbos padeda. Taip pat aš geriau suprantu, kaip reikia mokyti kitus žmones, nes aš pats tų kalbų mokiausi ir susidūriau su tam tikromis problemomis, su kuriomis susiduria ir žmonės, kurie mokosi lietuvių kalbos. Tai kaip mokytojui, mokėti kelias kalbas tikrai labai naudinga.

Djamila: Hm, ačiū. Ir kas visada tau padėjo mokytis kalbos ir ką tu gali rekomenduoti savo studentams ar mokiniams?

Antanas: Man labiausiai padėdavo klausytis labai daug turinio. Kiekvieną dieną bent po pusę valandos ar netgi valandą, ar netgi pusantros. Taip pat klausydavausi podcast‘ų ir skaitydavau podcast‘ų tekstus. Ir tą darydavau kiekvieną dieną ir labai ilgai, pusę metų, metus, ar netgi ilgiau. Ir stengdavausi vieną podcast‘ą klausytis ir skaityti tol, kol suprasdavau beveik kiekvieną žodį. O kas būdavo neaišku, užsirašydavau ir paskui išsiversdavau ir bandydavau atsiminti ir kalbėdamas toliau pavartoti tuos žodžius ar frazes. Tai klausymas, skaitymas ir reguliarumas.

Djamila: Hm, suprantu. Ir kaip aš galiu su tavimi mokytis lietuvių kalbos? Kokie yra reikalavimai?

Antanas: Reikalavimai yra turėti noro ir turėti laiko. O jeigu norisi daugiau informacijos, tai galite užeiti į mano puslapį TalkLikeAntanas.com. Ten yra visa informacija, kainos.. ir man parašykite ir galėsime pradėti. Taip pat galite mane rasti socialinėje medijoje visur. Visiems, kas parašo, aš atrašau. Jeigu turit noro, laiko ir motyvacijos, tai galime mokytis kartu.

Djamila: Mmm. Ar ir… Ar tu turi laiko turėti daugiau studentų?

Antanas: Dabar galėčiau priimti vieną, du, gal netgi tris žmones. Ypač jeigu turite laiko ryte arba dieną. Tai jeigu dvejojate, tai prisijunkite. Galėsiu jums padėti išmokti lietuvių kalbos.

Djamila: Hm. Įdomu. Ir paskutinis klausimas: ar linksniai tikrai sunkiausias dalykas lietuvių kalboje? Ir ar tikrai neįmanoma jų visai išmokti? Ar pažįsti užsienietį, kuris tai sugebėjo? Prašom, suteik mums vilties!

Antanas: Man nėra sunkiausia linksniai, bet žmonėms, kurie mokosi lietuvių kalbos, taip, yra sunkiausia linksniai, bet dar sunkiau, manau, yra veiksmažodžiai. Taip, tai mano nuomone linksniai nėra sunkiausias dalykas. O kaip juos išmokti? Tai kiekvieno yra kitokia technika, bet, bet kurio atveju, reikės labai daug laiko ir labai daug praktikos. Taip kad nenusiminkite ir tęskite, o dėl žmogaus, kuris moko.. išmoko linksnius: taip, žinau, porą atvejų žmonių, kurie juos išmoko, taip kad vilties jums tikrai yra, tereikia ilgo ir nuoseklaus darbo. Ir koks dar buvo klausimas? Neatsimenu.

Djamila: Tai buvo viską … viskas.

Antanas: M-hm.

Djamila: Taip. Gerai, nu, labai ačiū už tavo laiką. Buvo labai malonu su tavimi ir gal iki pasimatymo.

Antanas: Gerai. Ačiū tau už šitą interviu.

Understanding Lithuanian cases

Why cases are so hard to understand

Understanding Lithuanian cases is definitely a challenge.

The problem is that for example English does not have cases so the case itself is a foreign concept.

It takes time to understand the logics of cases and memorizing all the different case endings is also not a walk in the park.

That’s why I decided to create a course that focuses exclusively on Lithuanian cases to help Lithuanian learners master them.

This time I wrote all the grammar explanations in English so you can understand the theory easier.

About Lithuanian case system

What makes Lithuanian hard is that Lithuanian has 7 cases:

• vardininkas – nominative;
• kilmininkas – genitive;
• naudininkas – dative;
• galininkas – accusative;
• įnagininkas – instrumental;
• vietininkas – locative;
• šauksmininkas – vocative.

Let’s take nouns as an example. Each noun can have 7 different endings depending on a noun’s function in the sentence.

Furthermore, there are 5 noun declensions. Declension defines a pattern how a particular noun changes its endings in different cases.

So, the numbers are mind blowing at first because 5 declensions times 7 cases is a lot.

But don’t get discouraged. I cover each case individually and provide a lot of exercises to drill the endings as well as to understand the case usage.

What’s inside the course?

• 62-page e-book:
  • case usage explanations (in English) with examples;
  • declension tables (nouns, pronouns, adjectives, numbers, participles);
  • numerous exercises to practice case endings;
  • answer sheet to check your answers.
• 5 recorded dialogues and their transcripts;
• 260 flashcards with words from the course;
• access to a private Facebook group where you can ask questions.

Is there a preview of the course?

Yes, for sure! Have a look here:

How do I get the course?

Go to the course page and click on the Buy now button. “Understanding Lithuanian cases” course will be delivered straight to your inbox!

Intermediate Lithuanian course preview

In this blog post you will have a course preview of one full chapter of „Tikri lietuviški pašnekesiai“.

First of all you will have a dialogue and its transcription and then a comment and its transcription.

If you like the content of this course don’t hesitate and grab a copy of it by clicking here!

2. Mane apsėdo knygų skaitymo manija

Antanas: Inga, kiek tu gali tų knygų skaityt?! Ant palangės pilna knygų, gal kokių dešimt guli.

Inga: Nežinau, mane kažkokia knygų manija apsėdo¹! Aš tiek knygų pasiėmiau iš bibliotekos, kad net nežinau, kada spėsiu² visas perskaityt. Atrodo, kad po darbo daugiau nieko neveikiu, tik skaitau knygas.

Antanas: Pastebėjau! Kiek jau knygų per mėnesį perskaitei?

Inga: Turbūt kokias penkias, jei ne daugiau. Per šiuos metus išsikėliau sau tikslą³ – perskaityti dvidešimt knygų per metus, bet jau seniai jį įgyvendinau³, nes per pirmą pusmetį jau perskaičiau daugiau nei dvidešimt. Kai knyga įtraukia⁴, negaliu atsitraukti⁴ ir tiesiog ryte ryju⁵ puslapius.

Antanas: O vienu metu skaitai tik vieną knygą, ar daugiau?

Inga: Tik vieną. Niekada neskaitau dviejų knygų vienu metu. Universitete gal ir teko skaityti dvi ar daugiau knygų vienu metu, pavyzdžiui, vieną knygą mokslams, o kitą knygą – grožinę, savo malonumui. Dviejų grožinių knygų vienu metu nesu skaičiusi.

Antanas: Kokią knygą dabar skaitai?

Inga: Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“. Girdėjau apie ją gerų atsiliepimų, tai nusprendžiau įsitikinti, ar ši knyga išties tokia gera. Man labai patinka Sabaliauskaitės rašymo stilius, jos „Silva Rerum“ knygas skaičiau su dideliu malonumu.

Antanas: Ir kaip tau „Petro imperatorė“? Įdomu?

Inga: Dar nelabai galiu pasakyti, nes ką tik ją pradėjau.

Antanas: Aišku. Iš to, ką paskutiniu metu skaitei, ką galėtum parekomenduoti man?

Inga: Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“. Knyga yra gana slogi⁶, tamsi, bet paremta tikromis istorijomis apie vilko vaikus. Kadangi tu domiesi Antruoju pasauliniu karu, tai tau ši knyga tikrai patiks, net neabejoju.

Antanas: Hm, reikės paskaityti. Kokią knygą skaitysi po „Petro imperatorės“?

Inga: Kadangi iš bibliotekos turiu pasiėmusi daug knygų, tai pirmiausia perskaitysiu jas, bet dabar labai noriu perskaityti Mišelės Obamos knygą „Mano istorija“. Gaila, kad bibliotekoje jos dabar nėra, reikės palaukti, kol kiti skaitytojai ją grąžins ir tada galėsiu ją pasiimti.

Antanas: Mano viena pažįstama skaitė, sakė, kad knyga labai lengva ir ją galima greitai perskaityti.

Inga: Gali būti, kai turėsiu ją savo rankose, galėsiu pasakyti!

2 komentaras

1. Turbūt kiekvienas iš mūsų skaitome knygas: kai kas daugiau, kai kas mažiau, tačiau jau pačioje pokalbio pradžioje iš Ingos išgirstame įdomų pasakymą: mane apsėdo knygų manija! Tai reiškia, kad Ingą tiesiog užvaldė knygos, kad ji negali nuo jų atsitraukti. Žodis „apsėsti“ vartojamas panašiuose kontekstuose, pavyzdžiui: mano mamą apsėdo tvarkymosi manija – ji tvarkosi po tris kartus per dieną. Arba kitas pavyzdys: žmonės kalba, kad kaimo kunigą apsėdo velnias (ar piktoji dvasia) – kunigą apsėdo (užvaldė) blogis.

2. Taip pat Inga sako, kad nežino, kada spės perskaityti visas knygas. „Spėti“ yra įdomus žodis tuo, kad jo neįmanoma tiksliai išversti į anglų kalbą. Šiuo atveju sakinys reiškia, kad Inga nežino, ar turės pakankamai laiko (ar spės) perskaityti visas knygas. Taip pat „spėti“ turi šias reikšmes: padaryti laiku, nepavėluoti, suskubti. Daugiau pavyzdžių galite rasti šioje mano Instagram‘o žinutėje.

3. Inga išsikėlė sau tikslą, t. y. susigalvojo sau tikslą – perskaityti dvidešimt knygų per metus – ir jį įgyvendino, t. y. įvykdė. Taip pat galima sakyti, kad ji pasiekė savo tikslą. Žodis „įgyvendinti“ yra kilęs iš žodžio „gyvenimas“ ir reiškia „realizuoti“. Įgyvendinti taip pat galima savo vaikystės svajones, kokį nors projektą ar planą.

4. Jeigu mus įtraukia knyga, mes jai skiriame visą savo dėmesį: kitais žodžiais tariant, knyga prikausto mūsų dėmesį ir mes nenorime nustoti jos skaityti. Arba, kaip Inga sakė – negaliu atsitraukti nuo knygos, t. y. negaliu padėti knygos į šalį ir užsiimti kita veikla. Kad lengviau suprastumėte šiuos žodžius, atkreipkite dėmesį į užrašus ant durų – traukti ir stumti. Taigi, duris traukiame tada, kai norime jas priartinti prie savęs. Kai knyga mus įtraukia, ji tarsi sumažina atstumą tarp savęs ir mūsų. Kai mes atsitraukiame nuo knygos – mes padidiname atstumą tarp savęs ir knygos. Tikiuosi, kad toks lingvistinis paaiškinimas padės geriau suprasti ir įsiminti šiuos žodžius.

5. Norėčiau šiek tiek stabtelti ir aptarti labai įdomią formą „ryte ryju“. Ką reiškia „ryti“? Tai yra tai, ką mes darome su maistu po to, kai jį sukramtome, kad maistas nukeliautų į skrandį. Formos „bėgte bėgti“, „rėkte rėkti“ sustiprina veiksmažodžio funkciją, pavyzdžiui: „bėgte bėgti“ reiškia ne šiaip bėgti, o labai greitai bėgti, rėkte rėkti – labai garsiai rėkti, o ryte ryti – labai greitai ryti, mūsų atveju – labai greitai skaityti knygos puslapius. Forma „ryte, bėgte, rėkte“ yra vadinama būdiniu ir beveik visada yra vartojama su tos pačios šaknies veiksmažodžiu. Tai yra gan archajiška forma, tačiau vis dar vartojama.

6. Knyga „Mano vardas – Marytė“ yra slogi, kitaip tariant – slegianti, nes joje pasakojama istorija yra niūri, liūdna, vietomis – baisi. Bet kuriuo atveju, rekomenduoju šią knygą, jeigu domitės Antruoju pasauliniu karu – ji tikrai padės išplėsti jūsų akiratį.

Accusative is quite easy to understand because it indicates the direct object of the sentence that the action is being performed on. For example if I say „I read a book“, „I“ am the subject and „a book“ is a direct object which is being read by me.

1. As mentioned before, the main function of accusative is to define a direct object, for example:

• Dabar aš skaitau įdomią knygą. I am reading an interesting book now.
• Ar pažįsti mano sesę? Do you know my sister?
• Visada norėjau aplankyti draugus Ispanijoje. I always wanted to visit my friends in Spain.
• Atsiųsk man žinutę. Send me a message.
• Jie turėjo išmokti visus pavyzdžius. They had to learn all the examples.

2. Some prepositions require accusative case:

• Apie. Aš noriu tau papasakoti apie Lietuvą. I want to tell you about Lithuania.
• Į. Jis norėjo keliauti į Afriką. He wanted to travel to Africa.
• Pas. Vakar negalėjau pas tave ateiti, nes buvau užsiėmęs. Yesterday I couldn‘t come by because I was busy.
• Per. Sportuoju tris kartus per savaitę. I do sports three times a week.
• Prieš. Jis man paskambino prieš valandą. He called me an hour ago.
  Jis sėdi prieš mane. He is sitting in front of me.
  Esi už ar prieš mirties bausmę? Are you for or against death penalty?

3. We also use accusative in a lot of time expressions:

• Pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą. In spring, in summer, in autumn, in winter.
• Šią savaitę, šį mėnesį, savaitgalį. This week, this month, on the weekend.
• Naktį, dieną (bet: ryte, vakare), vidurnaktį, vidudienį. At night, in the afternoon, at midnight, at noon. [Note that „in the morning“ and „in the evening“ is usually used in locative case – ryte, vakare].
• Buvome Ispanijoje dvi dienas, tris savaites, keturis mėnesius… We stayed in Spain for two days, three weeks, four months.
• Pirmą, antrą, trečią, ketvirtą … valandą. At one, two three, four … o‘clock.
• Pirmadienį, antradienį, trečiadienį… On Monday, Tuesday, Wednesday…

Do you want to learn all the cases and reinforce your knowledge by practicing each case? Check my course Understanding Lithuanian cases that focuses on cases and their usage only!

The word naudininkas derives from the word nauda, which means benefit or profit and this case defines an indirect object, the receiver of the action.

When and where do we use dative case in Lithuanian?

1. The question “kam?” means “to / for whom?” and this question is answered by the dative case, which defines the indirect object. For example:

• Aš noriu atsiųsti tau žinutę. I want to send you a message. [A message is a direct object and you are the one who is receiving the message, so the word you -„tau“ – is used in dative]
• Aš tau skolingas 10 eurų. I owe you 10 euros.
• Ar gali man paskambinti rytoj? Can you call me tomorrow?
• Kaip padėsi savo mamai? How will you help your mother?
• Ką norėjai man papasakoti? What did you want to tell me?

2. Dative is also used with verbs patikti (to like) and reikėti (to need). The verb “like” is used in the same manner as in Spanish – me gusta, te gusta and so on:

• Lietuviams patinka skųstis. Lithuanians like to complain. [And I am pretty sure you have noticed it if you know any Lithuanians].
• Man patinka susitikti su draugais. I like to meet friends.
• Jai nepatinka tavo megztinis. She doesn‘t like your sweater.
• Man reikia išlaikyti egzaminą. I need to pass the exam.
• Mums reikia tavo pagalbos. We need your help.

3. There are some verbs which require dative case. Let‘s look at them:

• Dėkoti. Norėčiau jums padėkoti už palaikymą! I would like to thank you for support!
• Atstovauti. Mūsų komanda atstovavo Lietuvai. Our team represented Lithuania.
• Trukdyti. Netrukdyk man! Aš turiu daug darbo. Don’t disturb me! I have a lot of work to do.
• Vadovauti. Jis nesugebėjo vadovauti įmonei. He failed to manage the company.
• Prieštarauti. Jo gyvenimo būdas prieštarauja jo principams. His lifestyle contradicts his principles.
• Kenkti. Alkoholis kenkia sveikatai. Alcohol is harmful to health.

4. Also some Lithuanian expressions require dative case too:

• Man yra šalta, karšta, nuobodu… I‘m cold, hot, bored.
• Man skauda galvą, pilvą, nugarą… I have a headache, stomach ache, back pain.
• Kiek tau metų? How old are you?
• Kaip sekasi? Gerai, ačiū, o tau? How are you? Fine, thanks, and you?
• Man atrodo, kad greitai lis. It seems to me that it is going to rain soon.

Do you want to learn all the cases and reinforce your knowledge by practicing each case? Check my course Understanding Lithuanian cases that focuses on cases and their usage only!