Intermediate Lithuanian course preview

In this blog post you will have a course preview of one full chapter of „Tikri lietuviški pašnekesiai“.

First of all you will have a dialogue and its transcription and then a comment and its transcription.

If you like the content of this course don’t hesitate and grab a copy of it by clicking here!

2. Mane apsėdo knygų skaitymo manija

Antanas: Inga, kiek tu gali tų knygų skaityt?! Ant palangės pilna knygų, gal kokių dešimt guli.

Inga: Nežinau, mane kažkokia knygų manija apsėdo¹! Aš tiek knygų pasiėmiau iš bibliotekos, kad net nežinau, kada spėsiu² visas perskaityt. Atrodo, kad po darbo daugiau nieko neveikiu, tik skaitau knygas.

Antanas: Pastebėjau! Kiek jau knygų per mėnesį perskaitei?

Inga: Turbūt kokias penkias, jei ne daugiau. Per šiuos metus išsikėliau sau tikslą³ – perskaityti dvidešimt knygų per metus, bet jau seniai jį įgyvendinau³, nes per pirmą pusmetį jau perskaičiau daugiau nei dvidešimt. Kai knyga įtraukia⁴, negaliu atsitraukti⁴ ir tiesiog ryte ryju⁵ puslapius.

Antanas: O vienu metu skaitai tik vieną knygą, ar daugiau?

Inga: Tik vieną. Niekada neskaitau dviejų knygų vienu metu. Universitete gal ir teko skaityti dvi ar daugiau knygų vienu metu, pavyzdžiui, vieną knygą mokslams, o kitą knygą – grožinę, savo malonumui. Dviejų grožinių knygų vienu metu nesu skaičiusi.

Antanas: Kokią knygą dabar skaitai?

Inga: Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“. Girdėjau apie ją gerų atsiliepimų, tai nusprendžiau įsitikinti, ar ši knyga išties tokia gera. Man labai patinka Sabaliauskaitės rašymo stilius, jos „Silva Rerum“ knygas skaičiau su dideliu malonumu.

Antanas: Ir kaip tau „Petro imperatorė“? Įdomu?

Inga: Dar nelabai galiu pasakyti, nes ką tik ją pradėjau.

Antanas: Aišku. Iš to, ką paskutiniu metu skaitei, ką galėtum parekomenduoti man?

Inga: Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“. Knyga yra gana slogi⁶, tamsi, bet paremta tikromis istorijomis apie vilko vaikus. Kadangi tu domiesi Antruoju pasauliniu karu, tai tau ši knyga tikrai patiks, net neabejoju.

Antanas: Hm, reikės paskaityti. Kokią knygą skaitysi po „Petro imperatorės“?

Inga: Kadangi iš bibliotekos turiu pasiėmusi daug knygų, tai pirmiausia perskaitysiu jas, bet dabar labai noriu perskaityti Mišelės Obamos knygą „Mano istorija“. Gaila, kad bibliotekoje jos dabar nėra, reikės palaukti, kol kiti skaitytojai ją grąžins ir tada galėsiu ją pasiimti.

Antanas: Mano viena pažįstama skaitė, sakė, kad knyga labai lengva ir ją galima greitai perskaityti.

Inga: Gali būti, kai turėsiu ją savo rankose, galėsiu pasakyti!

2 komentaras

1. Turbūt kiekvienas iš mūsų skaitome knygas: kai kas daugiau, kai kas mažiau, tačiau jau pačioje pokalbio pradžioje iš Ingos išgirstame įdomų pasakymą: mane apsėdo knygų manija! Tai reiškia, kad Ingą tiesiog užvaldė knygos, kad ji negali nuo jų atsitraukti. Žodis „apsėsti“ vartojamas panašiuose kontekstuose, pavyzdžiui: mano mamą apsėdo tvarkymosi manija – ji tvarkosi po tris kartus per dieną. Arba kitas pavyzdys: žmonės kalba, kad kaimo kunigą apsėdo velnias (ar piktoji dvasia) – kunigą apsėdo (užvaldė) blogis.

2. Taip pat Inga sako, kad nežino, kada spės perskaityti visas knygas. „Spėti“ yra įdomus žodis tuo, kad jo neįmanoma tiksliai išversti į anglų kalbą. Šiuo atveju sakinys reiškia, kad Inga nežino, ar turės pakankamai laiko (ar spės) perskaityti visas knygas. Taip pat „spėti“ turi šias reikšmes: padaryti laiku, nepavėluoti, suskubti. Daugiau pavyzdžių galite rasti šioje mano Instagram‘o žinutėje.

3. Inga išsikėlė sau tikslą, t. y. susigalvojo sau tikslą – perskaityti dvidešimt knygų per metus – ir jį įgyvendino, t. y. įvykdė. Taip pat galima sakyti, kad ji pasiekė savo tikslą. Žodis „įgyvendinti“ yra kilęs iš žodžio „gyvenimas“ ir reiškia „realizuoti“. Įgyvendinti taip pat galima savo vaikystės svajones, kokį nors projektą ar planą.

4. Jeigu mus įtraukia knyga, mes jai skiriame visą savo dėmesį: kitais žodžiais tariant, knyga prikausto mūsų dėmesį ir mes nenorime nustoti jos skaityti. Arba, kaip Inga sakė – negaliu atsitraukti nuo knygos, t. y. negaliu padėti knygos į šalį ir užsiimti kita veikla. Kad lengviau suprastumėte šiuos žodžius, atkreipkite dėmesį į užrašus ant durų – traukti ir stumti. Taigi, duris traukiame tada, kai norime jas priartinti prie savęs. Kai knyga mus įtraukia, ji tarsi sumažina atstumą tarp savęs ir mūsų. Kai mes atsitraukiame nuo knygos – mes padidiname atstumą tarp savęs ir knygos. Tikiuosi, kad toks lingvistinis paaiškinimas padės geriau suprasti ir įsiminti šiuos žodžius.

5. Norėčiau šiek tiek stabtelti ir aptarti labai įdomią formą „ryte ryju“. Ką reiškia „ryti“? Tai yra tai, ką mes darome su maistu po to, kai jį sukramtome, kad maistas nukeliautų į skrandį. Formos „bėgte bėgti“, „rėkte rėkti“ sustiprina veiksmažodžio funkciją, pavyzdžiui: „bėgte bėgti“ reiškia ne šiaip bėgti, o labai greitai bėgti, rėkte rėkti – labai garsiai rėkti, o ryte ryti – labai greitai ryti, mūsų atveju – labai greitai skaityti knygos puslapius. Forma „ryte, bėgte, rėkte“ yra vadinama būdiniu ir beveik visada yra vartojama su tos pačios šaknies veiksmažodžiu. Tai yra gan archajiška forma, tačiau vis dar vartojama.

6. Knyga „Mano vardas – Marytė“ yra slogi, kitaip tariant – slegianti, nes joje pasakojama istorija yra niūri, liūdna, vietomis – baisi. Bet kuriuo atveju, rekomenduoju šią knygą, jeigu domitės Antruoju pasauliniu karu – ji tikrai padės išplėsti jūsų akiratį.