Lithuanian cases. Accusative (galininkas)

Accusative is quite easy to understand because it indicates the direct object of the sentence that the action is being performed on. For example if I say „I read a book“, „I“ am the subject and „a book“ is a direct object which is being read by me.

1. As mentioned before, the main function of accusative is to define a direct object, for example:

  • Dabar aš skaitau įdomią knygą. I am reading an interesting book now.
  • Ar pažįsti mano sesę? Do you know my sister?
  • Visada norėjau aplankyti draugus I always wanted to visit my friends in Spain.
  • Atsiųsk man žinutę. Send me a message.
  • Jie turėjo išmokti visus pavyzdžius. They had to learn all the examples.

2. Some prepositions require accusative case:

  • Apie. Aš noriu tau papasakoti apie Lietuvą. I want to tell you about Lithuania.
  • Į. Jis norėjo keliauti į Afriką. He wanted to travel to Africa.
  • Pas. Vakar negalėjau pas tave ateiti, nes buvau užsiėmęs. Yesterday I couldn‘t come by because I was busy.
  • Per. Sportuoju tris kartus per savaitę. I do sports three times a week.
  • Prieš. Jis man paskambino prieš valandą. He called me an hour ago.
    Jis sėdi prieš mane. He is sitting in front of me.
    Esi ar prieš mirties bausmę? Are you for or against death penalty?

3. We also use accusative in a lot of time expressions:

  • Pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą. In spring, in summer, in autumn, in winter.
  • Šią savaitę, šį mėnesį, savaitgalį. This week, this month, on the weekend.
  • Naktį, dieną (bet: ryte, vakare), vidurnaktį, vidudienį. At night, in the afternoon, at midnight, at noon. [Note that „in the morning“ and „in the evening“ is usually used in locative case – ryte, vakare].
  • Buvome Ispanijoje dvi dienas, tris savaites, keturis mėnesius… We stayed in Spain for two days, three weeks, four months.
  • Pirmą, antrą, trečią, ketvirtą … valandą. At one, two three, four … o‘clock.
  • Pirmadienį, antradienį, trečiadienį… On Monday, Tuesday, Wednesday…

Lithuanian cases. Dative (naudininkas)

The word naudininkas derives from the word nauda, which means benefit or profit and this case defines an indirect object, the receiver of the action.

When and where do we use dative case in Lithuanian?

1. The question “kam?” means “to / for whom?” and this question is answered by the dative case, which defines the indirect object. For example:

  • Aš noriu atsiųsti tau žinutę. I want to send you a message. [A message is a direct object and you are the one who is receiving the message, so the word you -„tau“ – is used in dative]
  • tau skolingas 10 eurų. I owe you 10 euros.
  • Ar gali man paskambinti rytoj? Can you call me tomorrow?
  • Kaip padėsi savo mamai? How will you help your mother?
  • Ką norėjai man papasakoti? What did you want to tell me?

2. Dative is also used with verbs patikti (to like) and reikėti (to need). The verb “like” is used in the same manner as in Spanish – me gusta, te gusta and so on:

  • Lietuviams patinka skųstis. Lithuanians like to complain. [And I am pretty sure you have noticed it if you know any Lithuanians].
  • Man patinka susitikti su draugais. I like to meet friends.
  • Jai nepatinka tavo megztinis. She doesn‘t like your sweater.
  • Man reikia išlaikyti egzaminą. I need to pass the exam.
  • Mums reikia tavo pagalbos. We need your help.

3. There are some verbs which require dative case. Let‘s look at them:

  • Dėkoti. Norėčiau jums padėkoti už palaikymą! I would like to thank you for support!
  • Mūsų komanda atstovavo Lietuvai. Our team represented Lithuania.
  • Netrukdyk man! Aš turiu daug darbo. Don’t disturb me! I have a lot of work to do.
  • Jis nesugebėjo vadovauti įmonei. He failed to manage the company.
  • Prieštarauti. Jo gyvenimo būdas prieštarauja jo principams. His lifestyle contradicts his principles.
  • Alkoholis kenkia sveikatai. Alcohol is harmful to health.

4. Also some Lithuanian expressions require dative case too:

  • Man yra šalta, karšta, nuobodu… I‘m cold, hot, bored.
  • Man skauda galvą, pilvą, nugarą… I have a headache, stomach ache, back pain.
  • Kiek tau metų? How old are you?
  • Kaip sekasi? Gerai, ačiū, o tau? How are you? Fine, thanks, and you?
  • Man atrodo, kad greitai lis. It seems to me that it is going to rain soon.

Lithuanian cases. Genitive (kilmininkas)

So when and where do we use genitive case in Lithuanian?

1. When we talk about possession, when something belongs to somebody or somebody owns something:

  • Mano draugo tėvai gyvena Londone. My friend‘s parents live in London.
  • Pirma vasaros diena buvo labai šilta. The first day of summer was very warm.
  • Lietuvių kalba yra gana sudėtinga. Lithuanian language is quite difficult.
  • Šiandien turime išmokti kilmininko linksnį. Today we have to learn the genitive case.
  • Kur praleisi žiemos atostogas? Where will you spend your winter holidays?

2. In sentences expressing negation when no possession is involved:

  • Negalėjau tau atsisiųsti nuotraukos. I couldn’t send you a photo.
  • Dar niekada nemačiau tokio tamsaus dangaus. I have never seen such a dark sky.
  • Kodėl nenusipirkai tos knygos? Why haven‘t you bought that book?
  • Aš neatsimenu tavo draugo. I can‘t remember your friend.
  • Neišmokau naujų žodžių. I didn’t learn new words.

3. To express a quantity or a part of something:

  • Daug / nedaug / mažai. Turi daug draugų? Do you have a lot of friends?
  • Pora / keletas. Aš turiu tau keletą klausimų. I have several questions for you.
  • Pusė / trečdalis. Gera pradžia – pusė darbo. A good start is a half the job done (it is a Lithuanian proverb).
  • 10, 11, 12… 20, 30, 40… 100, 200… 1000… Perskaičiau trisdešimt knygų. I have read thirty books.

4. Some verbs require genitive case:

  • Laukti. Aš vis dar laukiu tavo dovanos. I am still waiting for your present!
  • Norėti. Noriu kavos! I want coffee!
  • Reikėti. Ar tau tikrai reikia telefono? Do you really need a phone?
  • Ieškoti. Ieškai ramybės? Čia jos nerasi. Are you searching for peace? You won‘t find it here.
  • Tikėtis. Tikiuosi geriausio. I hope for the best.

5. With uncountable things – time, food, ideas, music etc.:

  • Jis tik rytoj turi laiko. He has time only tomorrow.
  • Jeigu eisi į parduotuvę, nupirk duonos. If you go to the shop, buy some bread.
  • Ar turi namuose arbatos? Do you have any tea at home?
  • Ar turi planų vasarai? Do you have any plans for the summer?
  • Man patinka klausyti muzikos. I like listening to music.

6. Certain prepositions require genitive case:

  • Be. Pusė žmonių neišgyventų be kavos. Half of people wouldn’t survive without coffee.
  • Nuo… iki. Dirbame nuo devynių iki penkių. We work from nine to five.
  • Iš. Grįžau iš darbo labai vėlai. I came back from work very late.
  • Ant. Ant stalo yra daug daiktų. There are a lot of things on the table.
  • Po. Ką veiksi po studijų? What are you going to do after studies?
  • Dėl. Koncertas buvo atšauktas dėl blogo oro. The concert was cancelled due to bad weather.

7. With wishes:

  • Geros dienos / gero vakaro! Have a great day / evening!
  • Darbingos savaitės! Have a productive week!
  • Gerų atostogų! Enjoy your vacation!
  • Linksmų Kalėdų! Merry Christmas!
  • Sėkmės! Good luck!
  • Kantrybės! Be patient!

Antanas podcast: Apie mano Erasmus studijas Vokietijoje

Sveiki, labas vakaras,

čia ir vėl Antanas ir šiandien papasakosiu apie savo studijas Vokietijoje: ką aš ten veikiau, kaip aš mokiausi ir ką aš mokiausi ir kodėl nusprendžiau būtent vykti į Vokietiją. Visų pirma, į Vokietiją aš važiavau 2013 metais, tai beveik prieš penkerius metus, ir tai buvo magistrantūros metai, pirmas kursas, antras semestras, ir aš sugalvojau važiuoti į užsienį, nes man Lietuvoje pasidarė labai nuobodu ir norėjau naujų potyrių, norėjau pakeliauti, pasimokyti kitoje šalyje ir išnaudoti mainų studijų galimybes.

Iš tikrųjų niekad negalvojau, kad kada nors norėsiu gyventi ar bent jau mokytis šalyje, kurioje nekalbama angliškai, kita vertus, ryžausi šiam žingsniui, nes visgi pagalvojau, kad verta išmokti vokiečių kalbą, kurios neišmokau mokykloje per, turbūt, penkis metus. Pasirinkau Hanoverį, nes Hanoveryje yra lazerių centras, o aš mokiausi lazerinę fiziką, taigi sprendimą priimti nebuvo sunku, taip pat nebuvo labai daug variantų kitose šalyse, taip kad pasirinkau Vokietiją.

Pasirinkau vieną dalyką universitete, Physik der Solarzelle, lietuviškai – saulės elementų fizika, o kitus kreditus susirinkau lazerinių tyrimų centre atlikdamas praktiką, taip kad iš principo turėjau tiktai vieną dalyką ir visus kitus kreditus susirinkau praktikos metu. Tai, trumpai tariant, mokiausi ir dirbau lazerinių tyrimų centre ir taip įgijau įdomios patirties dirbdamas vokiečių kolektyve ir atlikdamas mokslinius tyrimus. Bet iš tikrųjų įdomiausia dalis buvo ne mokslai ir ne darbas, bet kita kultūra, kita kalba, žmonės iš įvairių pasaulio šalių ir visai kitoks gyvenimo būdas.

Šiek tiek apie patį miestą: Hanoveris tai yra miestas Vokietijos šiaurėje, Žemutinėje Saksonijoje, ir Hanoveris yra tos žemės sostinė. Miestas yra maždaug Vilniaus dydžio, ir pagal gyventojų skaičių taip pat (reikėjo sakyti: toks pats) kaip ir Vilnius, taip kad galite įsivaizduoti, kur aš gyvenau. Miestas yra labai kompaktiškas ir susisiekimas yra labai labai geras, nes vokiečiai garsėja geru transportu, ir apskritai, kai kalbame apie Vokietiją, galvojame apie kokybę.

Pirmą kartą gyvenau barake. Tiems, kas mokosi lietuvių papasakosiu, kas yra barakas: barakas iš tikrųjų yra bendrabutis, studentų bendrabutis, bet mes šnekamojoje kalboje sakome barakas, ir visi tai supranta. Taip kad gyvenau barake ir daugiausia mano kaimynai buvo iš Artimųjų Rytų arba iš arabų kraštų, kas iš tikrųjų buvo labai įdomu, nes teko susipažinti ir su jų kultūra, ir teko matyti kaip jie kankinasi Ramadano metu. Taip pat buvo daug žmonių iš Kinijos, iš tolimosios Azijos, iš Vietnamo, taip kad turėjau labai įdomios patirties, nes labai stipriai skiriasi ir kultūros, ir požiūriai, ir apskritai viskas.

Kambary gyvenau vienas, o virtuve dalindavosi, man rodos, 16 žmonių, bet kadangi daugelis tenai nevalgydavo, tai didžiulių srautų nebūdavo ir problemų labai nekildavo.

Tai tiek įžangos apie tai, kur aš gyvenau ir kas buvo mano kaimynai. Apie studijas daug nepasakosiu, nes kaip ir minėjau, turėjau tik vieną dalyką, visą kitą laiką darbavausi laboratorijoje ir ten praleisdavau kokias 3-4 dienas per savaitę. Vakarais eidavau, dukart per savaitę, į sporto centrą (nes kiekvienas universitetas turi didelį sporto centrą ir gali pasiūlyti labai daug sporto šakų ir labai daug įdomių užsiėmimų). Aš išsirinkau gimnastiką, nes norėjau pažiūrėti, kaip vyksta treniruotės, ir iš tikrųjų nepasigailėjau, nes buvo labai įdomu, naudinga: susipažinau su daug žmonių, išmokau daug naujų dalykų, kurie man naudingi iki šiol.

Taip pat savaitgaliais stengdavausi pakeliauti arba po Žemutinę Saksoniją, arba visai išskristi kažkur į užsienį, nes iš Bremeno, kuris yra šalia Hanoverio, skrenda labai daug lėktuvų iš Ryanair kompanijos, taip kad turint studentišką biudžetą buvo labai naudinga gan pigiai pakeliauti po kitas Europos (ir ne tik) šalis. Manau, kad padarysiu antrą podcast‘ą apie keliones, taip kad dabar labai neišsiplėsiu.

Kai tik nuvykau į Vokietiją, vokiškai jau šį tą supratau, bet labai nedaug, o kalbėti pačiam buvo labai labai sunku, nes, kaip ir žinote, kalbėti yra viena, o suprasti yra kita, kas yra akivaizdu, bet… Aš atsimenu, kad mokiausi porą mėnesių prieš išvažiuodamas ir jau maniau, kad moku visai neblogai, bet kai išgirdau tikrą vokiečių kalbą, ir greitą vokiečių kalbą, iš tikrųjų labai nuliūdau, bet per mėnesį ar per pusantro sugebėjau jau įsivažiuoti ir stengiausi niekur nevartoti anglų kalbos, kur nebuvo būtinybės. Ir man tas pavyko, ir dėl to aš išmokau vokiečių kalbą gan gerai per tuos pusę metų.

Daugelis klausia – kas buvo Vokietijoje kitaip nei Lietuvoje? Pirmas dalykas, kuris man šauna į galvą, kai apie tai pagalvoju, buvo tai, kad sekmadieniais mieste nedirba (maisto) parduotuvės, tiktai vienas prekybos centras geležinkelio stotyje, ir pirmą savaitgalį, man rodos, aš pamiršau nusipirkti maisto šeštadienį ir norėjau tai padaryti sekmadienį, bet pamačiau, kad niekas niekur nedirba, ir tiktai netyčia man pasakė vienas žmogus, kad galima apsipirkti geležinkelio stotyje.

Daugiau kažkokių dalykų, kurie man labai į akis krito gal ir nebepasakysiu, nebent tai, kad Vokietijoje internetas nėra toks geras kaip Lietuvoje, bet tai yra turbūt dėl to, kad Lietuvoje yra turbūt pats geriausias internetas Europoje, jeigu ne pasaulyje. Taip kad tikrai buvo keista būti barake ar universitete ir naudoti internetą kuris yra labai (sąlyginai) lėtas.

Dar vienas dalykas, į kurį atkreipiau dėmesį, kad, pavyzdžiui, perkant parduotuvėse riešutus, jų beveik niekur, tiksliau – niekur, nemačiau sveriamų, viskas yra fasuota, ir man, kaip riešutų mėgėjui, tas šiek tiek buvo nepatogu.

Kol kas nieko daugiau nesugalvoju, bet tokie trys keisti ir nesusiję punktai, kurie man pasirodė gan keisti, trys dalykai gan keisti, ir manau, kad juos čia paminėti buvo visai įdomu.

Per visą laiką susipažinau su daug žmonių iš skirtingų valstybių. Su etniniais vokiečiais kontakto užmegzti nelabai pavyko iš tikrųjų: gal turiu tiktai vieną ar du vokiečius draugus, nes iš tikrųjų vokiečiai taip lengvai žmonių neprisileidžia prie savęs, arba man taip pasirodė (ir daugeliui kitų studentų iš kitų šalių), bet turbūt taip ir yra. Dėl to nestresuoju, nes užsieniečių Vokietijoje yra labai daug ir jie (užsieniečiai) tikrai neprivalo su visais iš karto draugauti ir bendrauti.

Jeigu podcast‘as buvo įdomus, galite klausti klausimų, ką aš veikiau, kuo aš užsiėmiau, kaip aš mokiausi kalbos ir pan. ir manau, kad padarysiu atskirą podcast‘ą ir šis bus tiktai įvadinis podcast‘as į visą podcast‘ų seriją apie Vokietiją ir apie mano gyvenimą užsienyje.

Tai turbūt tiek šiam kartui, pasimatome kitą kartą ir… Iki!

Antanas podcast: Apie Talk like Antanas veiklą

Socialinių tinklų pavadinimų santrumpos tekste: FB – Facebook, YT – YouTube, IG – Instagram


Sveiki,

čia ir vėl Antanas ir pakalbėsime apie mano puslapį Talk like Antanas: kas tai yra, kas tai per projektas, kuo aš užsiimu ir kaip lengviau susiorientuoti visose socialinės medijos džiunglėse, kuriose esu aš. Labai skambi įžanga, taigi, pradėsime!

Visų pirma, mano pagrindinė veikla yra užsienio kalbos pamokos, tai yra ispanų kalbos pamokos lietuviams arba užsieniečiams, kurie tik ką pradėjo mokytis ispanų kalbos arba kurių lygis yra labai žemas, taip pat lietuvių kalbos pamokos užsieniečiams ir pasiūlymas iš po stalo, kaip sakant, vokiečių kalbos pamokos irgi visiems, kurių lygis maždaug yra iki B1 lygio.

Tai apie tai sukasi mano visa veikla ir tai yra pagrindinis mano tikslas, bet visa tai aš [kabutėse] „reklamuoju“ kurdamas nemokamą turinį jums visiems ir pagrindinės rubrikos dabar yra dienos žodis: tai yra kas rytą, aštuntą valandą ryte pasirodantis iliustruotas žodis, išverstas į tris kalbas, tai į lietuvių, į anglų ir į ispanų. Ir tas žodis yra pavartotas realiame kontekste, taip kad galima išmokti ir žodį, ir sakinį ir ši rubrika sujungia mano ispanų kalbos mokinius ir lietuvių kalbos mokinius, nes kalbos yra trys, taip kad tuos žodžius supranta beveik visi, kas moka anglų kalbą (arba ispanų, arba lietuvių). Šis žodis pasirodo aštuntą valandą ryte, kas rytą FB ir IG, bet IG pasirodo su tam tikru užlaikymu, kad galėtumėte ne tik išmokti žodį, bet paskui jį ir pakartoti, nes kaip žinote kalbos mokymasis yra nuolatinis kartojimas su tam tikrom pauzėm tarp kartojimo intervalų. Skamba labai keistai, bet taip yra.

Kita rubrika yra ispanų kalbos pamokos YT ir FB. Galite užeiti į Talk like Antanas YT ir ten bus atskiras playlist‘as, atskiras grojaraštis pavadinimu „Ispanų kalbos pamokos“.
Taip pat kiekvieną ketvirtadienį ir antradienį pasirodo ispaniškas posakis FB, aštuntą valandą, tai yra trumpas video, trumpas video įrašas, kuriame aš pasakau vieną posakį ispanų kalba ir išverčiu jį į lietuvių kalbą. Taip galite išmokti realių ispaniškų posakių ir iš pačių frazių išmokti tam tikrų konstrukcijų, kurias galite vartoti kalbėdami ispaniškai.

Taip pat buvo laikai, kai versdavau ispaniškas dainas į lietuvių kalbą ir buvo tokia daina „Despacito“, kuri – nežinau, kaip sakoma lietuviškai – bet, kuri, angliškai sakoma „went viral“, kuri išplito lyg virusas. Iš tikrųjų tai buvo tas perversmas, kai mano puslapis susilaukė labai daug dėmesio. Čia turiu padėkoti Rasai Tapinienei, kuri pasidalino šiuo video ir apie tai pradėjo rašyti internetiniai portalai ir video susilaukė labai daug peržiūrų ir sugeneravo, sukūrė labai didelį srautą į mano puslapį. Jeigu užeisite į YT, galite rasti mano grojaraštį „Ispaniškos dainos“ arba „Mokomės iš ispaniškų dainų“, kažkaip panašiai.

Visai neseniai pradėjau kurti lietuvių kalbos pamokas užsieniečiams, tas neseniai tai yra prieš kokias porą savaičių. Dabar, beje, yra spalio dvidešimt devinta diena, ir po truputį stengiuosi kurti turinį, nes tokio turinio nėra labai daug, o mokinių turiu nemažai, taip kad noriu padėti ir jiems ir visam pasauliui išmokti lietuvių kalbos. Taip kad jeigu jūsų draugai, pažįstami, pažįstamų vyrai, žmonos, vaikai nori išmokti lietuvių, siūlau prisijungti ir sekti mano pamokas.

Dar viena rubrika, kuri visai neseniai atsirado, tai yra prancūzų kalbos mokymosi vlog‘ai. Kadangi mokausi prancūzų kalbos, noriu pasidalinti savo patirtimi su jumis ir manau, kad tokie trumpi vlog‘ai, kur aš pasakoju kaip aš mokausi, kur aš bandau kalbėti prancūziškai ir skambu visai keistai, yra labai naudingi, nes tai yra tikras procesas ir tai yra labai įdomu (bent jau aš taip manau).

Toliau, kiekvieną sekmadienį vakare įmetu la palabra de la semana: tai yra savaitės žodis, kur aš paklausiu jūsų, kokį ispanišką žodį išmokote per šią savaitę. Kol kas ši rubrika yra gan pasyvi, bet susilaukiu bent jau dviejų, trijų, keturių, penkių komentarų. Tikiuosi, kad jinai taps populiaresnė ir taip skatinu žmones keistis informacija ir įsitraukti į mano veiklą.

Ir po savaitės žodžio taip pat yra savaitės daina, kurią aš išrenku savo nuožiūra, daina, kurios aš klausau tą savaitę, kuri man patiko ir šiuo metu tai dažniausiai yra prancūziškos dainos, nes prancūzai kuria labai gerą muziką. Arba prancūzakalbiai, kaip, pavyzdžiui, Stromae iš Belgijos.

Tai turbūt tiek, tokia yra mano veikla, visus kviečiu prisijungti prie mano socialinių tinklų ir sekti. Visa informacija taip pat yra mano puslapyje talklikeantanas.com. Ten yra informacija apie mane, kokiom kalbom aš kalbu, ką aš veikiu, kiek kainuoja pamokos ir visa kita kontaktinė informacija.

Tikiuosi, kad šis podcast‘as buvo naudingas ir įdomus ir.. iki!

Antanas podcast: Kuo skundžiasi lietuviai?

Sveiki,

čia Antanas, ir šiandien pakalbėsime apie tai, kuo skundžiasi lietuviai.

Iš tikrųjų nusprendžiau padaryti tokį podcast‘ą visiems, kurie mokosi lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos, nes podcast‘ų nėra labai daug, ir žinau iš savo patirties, kad mokytis užsienio kalbos klausant podcast‘ų yra labai geras būdas, nes tai yra patogu, tai yra įdomu, ir tai yra autentiška.

Tai šiandien pakalbėsime apie tai, kuo gi skundžiasi lietuviai, ir kodėl mes mėgstame skųstis.

Iš tikrųjų, kai buvau Vokietijoje, kai gyvenau tenai pusę metų, manęs vis klausdavo: “Kuo yra išskirtiniai lietuviai?”, “Kokie yra bruožai, kurie yra būdingi tik lietuviams?” ir man būdavo labai sunku atsakyti, iš tikrųjų. Bet, šiek tiek su humoru, vis pajuokaudavau, kad lietuviai labai mėgsta skųstis, taip kad lietuviai skundžiasi viskuo – skundžiasi blogu oru, skundžiasi valdžia, bloga ekonomine situacija, ir kad kaimynas gyvena geriau nei aš.

Pavyzdžiui, dabar Vilniuje yra labai, ir Lietuvoje, yra labai blogas oras, tai yra lyja, šalta, šlapia, apsiniaukę, ir visi sako “koks blogas oras, mes gyvensim pusę metų tamsoje, nematysim saulės šviesos”, ir panašiai ir panašiai. Taip kad oras yra vienas iš kaltininkų, kodėl lietuvių nuotaika yra bloga.
Taip pat lietuviai skundžiasi dėl to, kad valdžia yra vagys, ir kad valdžia nesupranta, ką daro, ir kad tik valdžia yra kalta dėl to, kad mes blogai gyvename.

Toliau, mes skundžiamės tuo, kad čia, Lietuvoje, gyventi neįmanoma, kad atlyginimai maži, kad nėra darbo, kad viskas yra labai blogai. Jau gal šiek tiek kartojuosi, bet turbūt tiek. Toksai yra mūsų lietuviškas bruožas: skųstis. Aišku, čia reikia truputėlį viską priimti su humoru, kaip ir minėjau, nes ne visi skundžiasi, ir daug kas jau supranta, kad reikia ne skųstis, o reikia veikti, ir tai, ką galime pakeisti, turime pakeisti, o ko negalime pakeisti, turime su tuo susitaikyt.

Tai turbūt tiek pirmam podcast‘ui. Pasakykite , iš kur esate, ir ar jūsų šalyje žmonės skundžiasi, ir jeigu skundžiasi, kuo skundžiasi. Padarysime truputėlį tokią mažą diskusiją, ir pasižiūrėsime, kokios tautybės, kokios valstybės kuo labiausiai skundžiasi.

Tai buvo pirmas podcast‘as, gan autentiškas, be jokio scenarijaus. Tikiuosi, kad patiks, ir.. iki!

Dėkoju Caroline Goldie, kuri savanoriškai trasnkribavo podcast’o tekstą!

Despacito lietuviškai! Mokomės ispanų klausydami muzikos

Sveiki draugai, hola amigos!

Taigi, pagaliau atėjo ta ilgai laukta diena, kai sužinosite, apie ką gi yra dainuojama toje labai populiarioje ir vienų dievinamoje, kitų jau beveik nekenčiamoje Luis Fonsi ir Daddy Yankee dainoje „Despacito“!

Kurdamas šį video sulaukiau labai daug užklausų ir didžiulio palaikymo iš savo sekėjų, kurie mane seka socialinėje medijoje – Instagram, Facebook, Youtube – taip pat ir iš nepažįstamų žmonių, kurie gan seniai norėjo sužinoti, apie ką gi yra ši daina ir kaip ji galėtų skambėti lietuviškai.

Tad pristatau „Despacito“ lietuvišką vertimą: su paaiškinimais, su komentarais ir su pasiūlymais kaip galima iš dainų išmokti naudingų frazių. Ir, be abejo [su] rimtu veidu. (gal kitą kartą reikėtų panagrinėti dainą „Poker face“..?)

O dabar, kaip ir žadėjau pačiame video, pateikiu šios dainos dalies, kurioje repuoja Daddy Yankee, vertimą.


Si te pido un beso, ven, dámelo
Jeigu prašau tavęs bučinio, ateik, duok man tai
Yo sé que estás pensándolo
Žinau, kad galvoji apie tai
Llevo tiempo intentándolo
Kurį laiką jau bandau padaryti tai
Mami, esto es dando y dándolo
„Mažyte“ (/mamyte), tai yra davimas ir to davimas (giving and giving it – gražiai neišeina išversti)
Sabes que tu corazón conmigo te hace bom, bom
Žinai, kad tavo širdis su manim daro bom bom
Sabes que esa beba está buscando de mi bom, bom
Žinai, kad ši „mažytė“ ieško mano bom bom
Ven, prueba de mi boca para ver cómo te sabe
Ateik, paragauk mano lūpų, kad pajustum jų skonį
Quiero, quiero, quiero ver cuánto amor a ti te cabe
Noriu, noriu, noriu pamatyti kiek meilės telpa tavyje
Yo no tengo prisa, yo me quiero dar el viaje
Aš neskubu, aš noriu leistis į kelionę
Empecemos lento, despues salvaje
Pradėkime lėtai, paskui audringai


Tikiuosi, kad dabar bus šiek tiek aiškiau, kokiais žodžiais Luis Fonsi ir Daddy Yankee sugebėjo pakerėti beveik visą pasaulį ir patekti į daugelio šalių muzikos topus!

Espero que os haya gustado el video y ¡hasta la próxima!

Ispanų kalbos garsai ir raidės. Geros naujienos

Gera žinia visiems, kas nori mokytis (ar dar dvejoja) ispanų: ši kalba yra fonetinė. Paprastais žodžiais tai reiškia, kad žodžiai yra tariami taip pat, kaip jie yra rašomi, tad nereikia sukti galvos ir prisiminti keliasdešimt tarimo taisyklių (kaip, pavyzdžiui, anglų, arba, neduok Dieve, prancūzų kalbose..).

Visgi, ispanų kalba turi keletą garsų ir raidžių, kurių nėra lietuvių kalboje, ir būtent apie tai yra šis video. Sužinosite, kokie garsai ispanų kalbą padaro tokią švelnią ir malonią klausyti ir kokios raidės tariasi kiek kitaip, negu mums norėtųsi tarti.

Kodėl verta mokytis ispanų kalbos

Pagal statistiką, daugiausiai pasaulio gyventojų gimtoji kalba yra kinų. Spėkite, kokia kalba yra antroje vietoje. Sakote anglų? Neatspėjote! Ispanų! Be to, ispanų kalba yra viena iš populiariausių užsienio kalbų, kurios mokosi žmonės iš viso pasaulio (maždaug 60 mln. besimokančiųjų!). Taigi, mokytis ispanų kalbos yra tikrai verta!

Top 5 priežastys, kodėl verta mokytis ispanų kalbos

  1. Ispanų kalba yra gimtoji 400 mln. pasaulio gyventojų. Ji yra oficiali valstybinė kalba 20 pasaulio valstybių (kurių dauguma yra Lotynų Amerikoje).
  2. Per metus vien tik Ispaniją aplanko apie 60 mln. turistų.
  3. Lotynų Amerika yra tikras kultūros lobynas: nuo actekų ir majų civilizacijų, iki šiuolaikinės rumbos, salsos ir kt. šokių.
  4. Ispanų kalbą galima lengvai išmokti. Sunku rasti dėkingesnę užsienio kalbą. Tikrai.
  5. Kalbėdamas ispaniškai susirasi draugų visame pasaulyje.

Kiek laiko užtrunka išmokti ispanų kalbą

Ispanų kalbai pramokti tikrai nereikia keleto metų, užtenka gero pusmečio ar metų. Atkreipkite dėmėsį, kad rašau pramokti, o ne išmokti, nes būtent pramokti kalbos mums dažniausiai ir reikia: sugebėti susikalbėti su praeiviais gatvėje, užsisakyti kavos kavinėje, sugebėti perskaityti informaciją, klausyti ispaniškos muzikos ir t.t.

Retam kuriam prireikia preciziškai tikslaus gebėjimo vartoti kalbą ar išlaikyti tam tikrą egzaminą, tad į tai reikėtų atsižvelgti ir pasirenkant mokymosi procesą. Nesigilinant į smulkmenas, mokytis ispanų (ar bet kurią kitą kalbą) reikia taip, kad tai būtų įdomu ir kad nuolat būtų jaučiamas tobulėjimas: tai garantuos mokymosi tęstinumą ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją. Bet apie tai – kituose blog’o įrašuose.